Get Adobe Flash player

Istorija

 

Panevėžio muzikos mokyklos istorija

1918 m. Vlado Paulausko, kunigo Stakausko, K. Bizausko iniciatyva buvo įsteigti „Saulės“ draugijos muzikos kursai, į kuriuos įstojo 60 mokinių mokytis groti fortepijonu, smuiku, vargonais ir dainavimo. Deja, jie dirbo neilgai. Bolševikams užėmus Panevėžį, 1919 m. draugija ir kursai buvo uždaryti.

1925 m. Panevėžio miesto valdyboje muzikų iniciatyva įvyko muzikų ir valdybos narių pasitarimas dėl muzikos mokyklos įsteigimo. Tam buvo išrinkta komisija: Vladas Paulauskas, Hiršas Ichilčikas ir aktyvus visuomenininkas, kunigas Karbauskas. Jiems reikėjo paruošti programą, mokyklos nuostatus ir rūpintis visais įsteigimo reikalais. Deja, darbas labai užsitęsė ir tik 1939 m. vėl buvo bandyta įkurti muzikos mokyklą. Šį kartą iniciatoriai buvo V. Paulauskas ir M. Karka, bet 1940-ųjų metų okupacija ir vėl sustabdė pradėtą darbą.

Muzikai nerimo. Apie 1940 - 1941 metus jie suorganizavo trimečius kursus, kuriuose buvo mokoma dainavimo, grojimo fortepijonu, smuiku, muzikos teorijos, solfedžio ir harmonijos. Šie kursai buvo organizuojami ir kituose Lietuvos miestuose, bet ilgiausiai jie išsilaikė Panevėžyje, globojami M. Karkos. Be jo, kursuose dėstė J.Prielgauskas, V. Paulauskas, A. Belazaras, F. Dauguvietytė ir kiti muzikai.

1944 m. spalio 11 d. Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba nutarė šiuos kursus patvirtinti kaip meno įstaigą ir pavadinti Panevėžio muzikos mokykla ( vėliau ši mokykla išaugo į Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą).

Šiame pastate (Laisvės a.1) pokario metais kūrėsi muzikos mokykla. Nuotrauka daryta apie 1945m.


1948 m. rudenį prie Panevėžio muzikos mokyklos Meno reikalų valdybos nurodymu buvo įkurta septynmetė vaikų muzikos mokykla.  Mokykloje mokėsi 109 mokiniai. Veikė du skyriai: fortepijono ir smuiko.

Po ketverių metų buvo atidarytos trimito ir  trombono klasės.

 

1960 metais mokykla persikėlė į naujas patalpas A.Domaševičiaus gatvėje (dabar  ši gatvė vadinasi Antano Smetonos) ir po poros metų buvo performuota į vaikų muzikos mokyklą. Tuo metu joje mokėsi 260 mokinių.

 

Mokykla augo ir plėtėsi, todėl patalpos darėsi ankštos: 1974 metais mokėsi 360 mokinių, dirbo 44 mokytojai. Reikėjo naujų patalpų.1978 metais skiriamas pastatas K. Binkio gatvėje (buvęs vaikų lopšelis-darželis), o 1985 metais pastatoma nauja muzikos mokykla Vilniaus gatvėje (projekto autorė E. Klimavičienė ).

1998 metais  mokykloje veikė 10 skyrių: fortepijono, akordeono, styginių, pučiamųjų, lietuvių liaudies instrumentų, teorijos, choreografijos, estradinio dainavimo, sakralinės muzikos, elektroninių – klavišinių instrumentų. Mokėsi 720 mokinių.

2008 metais mokykla išaugo iki 900 mokinių. Joje dirbo 85 mokytojai: 5 ekspertai, 46 mokytojai metodininkai, 23 vyresnieji mokytojai, 11 mokytojų.

2009 metais, ekonominės krizės laikotarpiu Panevėžio rajono administracijai nusprendus nepasirašyti sutarties dėl rajone gyvenančių moksleivių muzikinio ugdymo, mokinių skaičius sumažėjo iki 700.
2012 metais mokykloje mokėsi  680 mokinių.

 Mokyklos direktoriai:

   1948 - 1950 m. Mykolas Karka - choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, moksleivių choro studijos vadovas.

   1950 - 1951 m. Antanas Belazaras - kompozitorius, mokė teorinių disciplinų.

     1951 - 1960 m. Justas Armalis  

  1960 - 1978 m. Vytautas Malčius - smuiko klasės mokytojas, miesto berniukų choro ir liaudiškų kapelų vadovas.

  1978 - 1982 m. Stasys Davydas  

   1982 - 2012m. Tautvilis Kiznis - muzikos literatūros, papildomo instrumento, choro mokytojas.

2013 - 2017 m. dr. Gvidas Vilys - etnomuzikologas, humanitarinių mokslų (menotyra) daktaras.

Žydrūnė Pilkauskienė, mokytoja metodininkė, edukologijos ir socialinių mokslų magistras.
Nuo 2017 m.  direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas

 

MOKYKLOS KONKURSAI - FESTIVALIAI :

Panevėžio muzikos mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės Gražinos Beleckienės iniciatyva, ilgą laiką buvo vykdomas respublikinis festivalis - konkursas „Vaikystė su muzika". Tai buvo kasmetinis renginys, vykdomas nuo 2003 metų. Pirmuosiuose trijuose dalyvavo tik pianistai, o į vėliau vykusius buvo pakviesti  mokiniai, grojantys ir pučiamaisiais instrumentais. Renginys sulaukdavo dalyvių iš visos respublikos mokyklų, kasmet jame dalyvaudavo daugiau kaip 200 mokinių. Festivalio-konkurso metu būdavo pravedama įvairi kultūrinė programa, vykdavo meistriškumo kursai, moksleiviams būdavo suteikiama galimybė pakoncertuoti įvairiose miesto koncertinėse salėse. „Vaikystė su muzika“ gyvavo iki 2009 metų.

Nuo 2007 metų tris kartus (2007, 2009, 2010) buvo surengtasas muzikos festivalis „Vėjavaikiai“. Nors gyvuoja dar trumpai, tačiau jau buvo gerai žinomas apskrityje ir gausus dalyviais ne tik iš Panevėžio miesto, bet ir iš aplinkinių rajonų: Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Anykščių. Antrasis festivalis „Vėjavaikiai“ sulaukė dalyvių ir iš  Šiaulių regiono. Festivalis buvo patrauklus tuo, kad jame  skambėjo įvairių žanrų muzika: dainuojamoji poezija, džiazo standartai, modernus folkloras, originali daina, klasikos aranžuotės, roko muzika. Be to, renginyje galėjo dalyvauti bet kokios sudėties kolektyvai, pvz.: fortepijoniniai duetai, akordeonininkų, styginių instrumentų, vokaliniai ansambliai, solistai  bei roko grupės. Festivaliui mielai talkino Panevėžio muzikinis teatras, užleisdamas jauniesiems atlikėjams svarbiausią  muzikinę miesto sceną. Renginio dalyviai buvo apdovanojami įvairiais prizais bei saldėsiais. Festivalio organizatoriai - Dainius Srelčiūnas, Alina Beleckienė, Lina Martinkutė - kėlė sau tikslą skatinti jaunuosius atlikėjus profesionaliai muzikuoti, turtinti jų koncertinę - sceninę praktiką, taip pat sudaryti galimybę pedagogams pasidalyti profesine patirtimi, skatinant bendradarbiavimą tarp respublikos muzikos ir bendrojo lavinimo mokyklų.

Respublikinis vaikų ir jaunimo liaudies bei mišrių instrumentų ansamblių festivalis - konkursas „Tirlytis“ vykdomas kas dveji metai, nuo 2004 metų. Šventės renginiai, priklausomai nuo renginio rėmėjų dosnumo, vyksta nuo 2 iki 5 dienų. Festivalis-konkursas turi savo emblemą, tradicijas, patys dalyviai išrinko renginiui vardą. Pildant dalyvio anketas, buvo pasiūlyta net 18 renginio pavadinimų, bet Kauno folkloro ansamblio „Ratilėlis“ šeimų grupės - Juškių šeimos kapelos (vad. Birutė Nemčinskienė) pasiūlytas „Tirlytis“, visiems balsavusiems dalyviams, patiko labiausiai. „Tirlyčio“ renginiai prasideda festivaliu, kurio koncertai vyksta Panevėžio miesto švietimo ir kultūros įstaigose. Šios šventės metu panevėžiečiai turėjo progos pamatyti ir išgirsti ryškius šalies profesionalius atlikėjus ir jaunuosius muzikantus. Tai Liaudies instrumentų ansamblis "Vaivora" (vad. prof. Lina Naikelienė, Vilnius); birbynininkas Irmantas Andriūnas, kanklininkė Aistė Bružaitė, akordeonininkas Daniel Rozov (Vilnius); birbynininkas Gediminas Beržonis (Panevėžys). Utenos rajono Užpalių kanklių ansamblis “Pasagėlė“ (vad. Asta Motuzienė), Kauno tautinės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vad. Alvyda Česienė).Jau tapo tradicija, kad „Tirlyčio“ didžiojo prizo laimėtojai savo paruošta koncertine programa atidaro kito festivalio-konkurso šventę - 2004m. didžiojo prizo laimėtojas Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos tautinės muzikos ansamblis „Jurginėlis” (vad. Dainora Kinderienė), jam talkino  LVJC tautinių šokių kolektyvas “Ugnelė” (vad. Ligita Didžiulienė); 2006m.  laimėtojas - Garliavos meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis „Jiesia“ (vad. Valė Dervinienė, Gintaras Vilčiauskas); 2008m. didžiojo prizo laimėtojas - Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblio „Malūnėlis“ Liaudies instrumentų orkestras (vad. Zita Labutinė). 2010m. didžiojo prizo laimėtojais buvo išrinkti net du kolektyvai, todėl 2012 metų festivalio šventę atidarė Kauno I-osios muzikos mokyklos Kanklininkių ansamblis su koncertine programa “Pavasario elegija” (vad. Alvyda Česienė) ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos m-los liaudies instrumentų ansamblis „Subatėlė“ (vad. Loreta ir Anatolijus Tumanovai). „Tirlytyje“ atsirado nauja, labai graži tradicija - konkurso dieną, kai suvažiuoja visi kolektyvai, jie savo programas pristato ne tik vertininmo komisijai, bet ir Panevėžio miesto visuomenei bei svečiams, koncertuodami miesto Laisvės aikštėje prie fontanų. 2010 metais šis koncertukas, trukęs 2 val., sveikino visas mamas su Tarptautine motinos diena. 2012 metais – festivalio dalyvių koncertas Laisvės aikštėje, nuskambėjo lyg „Jaunystės uvertiūra“ į miesto Savivaldybės inicijuojamą vasaros koncertų ciklą „Susitikime penktadienį“ ir buvo skirtas Tarptautinei vaikų ginimo dienai. Kad renginys mėgstamas ir laukiamas rodo augantis konkurso dalyvių skaičius: 2004 m. – 235 dalyviai, 2006m. – 312 dalyvių, 2008 m.  - 526 dalyviai, 2010 m. apriboję kolektyvų skaičių (atsisakėme didelių kolektyvų), sulaukėme 293 dalyvių. 2012-ieji, finansine prasme labai sunkūs metai Lietuvos muzikos mokykloms, bet "Tirlytis" sveikinosi su 265 dalyviais. Tai organizatorius labai džiugino. Konkurso  metu kolektyvai varžosi  dėl I, II, III laipsnio diplomų ir vertinimo komisijos pageidavimu bei prof. Algirdo Vyžinto siūlymu, nuo 2012-ųjų nuspręsta skirti dvejus didžiojo prizo laimėjimus: vieną - tradicinių liaudies instrumentų ansambliams, kitą - modifikuotų tautinių instrumentų kolektyvams. Festivalio - konkurso „Tirlytis“ autorė, organizatorė ir vadovė – mokytoja ekspertė Alvyda Beržonienė.

 

Akordeono specialybės mokytojai Lina ir Saulius Palivonai  muzikos mylėtojus kviečia paminėti Pasaulinę akordeono dieną  Respublikiniu akordeono muzikos festivaliu „Draugų melodijos“. 2012 metais organizuotas akordeonistų sambūris sukvietė į Panevėžį ne tiktai Aukštaitijos krašto muzikantus, bet ir Vilnijos krašto akordeonininkus.

Nuo 2005 metų, smuiko mokytojos Eugenijos Mėlynavičienės iniciatyva, visų specialybių atstovams vykdomas projektas -  koncertas ,,Muzikuokime drauge". Pagrindinė koncerto idėja ta, kad koncerte solistams mokiniams akompanuoja ne mokytojai-akompaniatoriai, bet mokiniai. O tokių koncertų tikslas-suteikti mokiniams galimybę suprasti, pajausti ansamblinio grojimo svarbą. Muzikuodami drauge jie ugdo greitą orientaciją, jautrumą. Be to atsiranda didžiulis atsakomybės jausmas ne tik už save, bet ir už savo draugą. Jeigu pirmame koncerte dalyvavo 30 Panevėžio muzikos mokyklos mokinių ir 13 mokytojų, tai paskutiniajame -  62 mokiniai ir 22 mokytojai. 2007metais koncerte grojo svečiai iš Rokiškio ir Biržų muzikos mokyklų. Visų koncertų metu mokyklos salė būna pilna, dalyvių entuziazmas liejasi per kraštus. Tėveliai džiaugiasi matydami laimingus grojančius savo vaikus. Tokie koncertai sustiprina mokinių norą daugiau dirbti, tobulėti, domėtis, kurti sceninį įvaizdį, džiaugtis muzika ir džiuginti klausytojus.

 Informaciją parengė mokytoja Alvyda Beržonienė